Guest
Užmerkiu akis, atmerkiu ir matau tavo sielą, todėl tu esi čia. Nors kartais, kai žiūrėsim viens į kitą, darysis bloga, žinok, mus vistiek kažkokia nežemiška trauka vėl sujungs ir mūsų mintys, kūnai taps vienu, taps visuma. Baimė, sėkmė, kerštas, laimė, agonija, gimimas, mirtis, džiaugsmas, liūdesys - tai yra tiesiog patirtys. Jas aš turiu, privalau priimti, perleist per save ir kai suvoksiu to grožį, pamilti, o vėliau pasidalint su tavimi, tam, kad abu žinotumėm, jog nesam vieni. Tai yra mano tabletė. Jeigu kartais atrodys, kad kalbu tau visiškai svetima kalba, ir pasaulis suksis, kaip užstrigus kasetė, prašau, nepasiduok, liepk sau atmerkt akis, išgirsk, ką tau sakau, ir taip liksime amžinai. Esu įsitikinus, jog tiek tu, tiek aš nebenorim betiksliai ieškoti, po pasaulį klajoti. Mes seniai, giliai viduj, žinom kas esam - karaliai, žvaigždės ir mums priklauso visas dangus. Tol, kol bėgsim nuo savęs klaidžiodami savo sukurtuose labirintuose, tol visas kovas prieš save pralaimėsim. Tik pasiduoti sau reiškia lai
