Guest
Norintiems paremti: Banko sąskaitos: LT927044060008217349 Kristoferis Voiška BE48 905075778427 SWIFT (BIC) TRWIBEB1XXX Patreon: ----------------------------------------------------------------------------------------- “Tiesos keliu“ Telegram kanalas: ----------------------------------------------------------------------------------------- 00:00 - Įvadas 01:40 - Vaitkus prieš Mikalauską 07:57 - Vienamatis mąstymas 09:22 - “Žinau ką renku“ - vienamačio mąstymo pavyzdys 18:33 - Utopija arba katastrofa 22:27 - Pabaiga Priešrinkiminiai debatai tarp Eduardo Vaitkaus ir “Taikos koalicijai“ atstovaujančių Vyt. Mikalausko ir E. Pavlovičiaus puikiai parodė esminį šių dviejų sąrašų skirtumą: abu du kalba apie taiką, bet tik Vaitkaus atveju yra konkretika - aiški laikysena klausimu dėl NATO ir Lietuvos militarizavimo (o būtent, antikarinė pozicija). Taipogi, iš E. Pavlovičiaus lūpų teko išgirsti štai kokį palyginimą: NATO - tik mašina; o juk galima pakeisti jos vairuotoją, ir viskas bus gerai... Ir čia išryškėja gerokai gilesnė, visą šiuolaikinę visuomenę kankinanti problema: vienamatis mąstymas (mąstymas, apsiribojantis tik tuo, kas yra, kaip absoliučia duotybe, nežiūrintis giliau nei į priežastis, nei juo labiau potencialias alternatyvas). Ir kai kurie debatai, pavyzdžiui, “Žinau ką renku“, atrodo lyg tyčia ribojantys tiek diskusiją, tiek apskritai mąstymą. O būtent: kandidatai apribojami itin siaurais, paprastai asmeninio ar siaurai techninio pobūdžio klausimais. Tačiau esminės problemos, skirtingos programos ar juoba pasaulėžiūros - neaptarinėjamos. Tai, taipogi, irgi daug pasako apie vienamačio mąstymo problemą, kuri, savo ruožtu, tiesiogiai susijusi su tuo, kodėl neturime realios opozicijos esamai sistemai. Štai apie tai - ši laida. Šaltiniai: “Taikos diskusija: V. Mikalauskas, E. Pavlovičius, E. Vaitkus, M. Misiūnas“:
